žiupsnis

žiùpsnis sm. (2) KBII68, KI566, K, LsB373, K.Būg, Rtr, Š, , FrnW, NdŽ, , DrskŽ; SD363, , D.Pošk, Sut, N, žiupsnỹs (4) Rtr, Š, OG224, NdŽ, , Ds, Skp; R, , M, LL247, L 1. dviejų ar trijų pirštų galais paimamas kiekis: Tos druskos, rodos, žiupsniùką šūstelėjau, o ka užsūdžiau – įvalgyt negali Slv. Ant bulvių užbarstė žiùpsnį krapų Vkš. Kurgi nebus sūru, aš jau dėjau, da ir ana gerą žiùpsnį Sdk. Jau teip sūru, da žiupsnẽlį pridėjo Skp. Į kastinį reik įdėti žiupsnẽlį karčiųjų pipirų – skanesnis būs Vkš. Kartais pasikratysi druskos žiupsniùką, duoną pamirkysi su putra, tą prisisrėbsi, oi, raudonuosi Kl. Duok tabokos žiùpsnį Skp. Žiùpsnis taboko, miltų J. Įberk, Mariute, kokius du žiupsniùs pipirų į kiaušinienę Mrj. Tokiu žiupsneliù cukraus arbotos nepasaldysi Pns. Šiuptelėk dar žiupsnį druskos į viralą, bus skaniau Čk. Žiùpsnį indedu kopūstų, gardi zupelė Klt. Kad labai rūgšti [duona], tai cukraus ben žiùpsnį [įberia] Alz. Įdėjo ramunelių žiùpsnį ir užplikė arbatos Vkš. Į pieną tą [kūdikiui] manų žiupsniùką įdedi Pšš. Martinkėnė Martinkėnė, o greitybė, o greitybė, o dabar šiukšlių žiùpsnis, šiukšlių žiùpsnis iš Martinkėnės bėr (paseno) End. Gerą žiupsnáitį miltų įbėriau Lkv. Kūčiõs, būdavo, papiliu po žiupsnẽlį grūdų, invardinu mylimų vardais ir stebiu, iš katros krūvelės pradės gaidys lest Antz. Žiùpsnį gerą pasiemi tų pupų, tada da šustinio ažvalgai [per Kūčias] Svn. O va, jau debesys įniko garankščiuotis ir drumstis, lyg į juos kas būtų šliūkštelėjęs žiupsnį druskos M.Katil. Ir visi žmonės dabar ėjo prie duobės ir bėrė žemių po tris žiupsnius J.Balt. Ieva pipirus trynė, visom po žiùpsnį skyrė Ss. Naujagimį rūkydavo puodkeliu, triskart apnešdavo aplink jį žiupsnį druskos ir išberdavo į krosnį, kad vaikas „akių nebijotų“ . 2. Š nedidelis pluoštas, kuokštas: Išbraukia [linų] po tris žiupsniukùs, išbraukia, nu tai tada jau eis verpt vakarais Trgn. Iš visos saujos linų bešukuojant liko tik mažas žiupsnỹs Kur. Žiùpsnį paroviau rūgštėlių Klt. Paskui imi šiaudus žiupsnẽliais ir svilini Dgp. Paėmė žiùpsnį plaukų ant kaktos ir nukirpo Vkš. Radę žiupsnẽlį žolės, visuomet susirinkdavo ir nuo kelio Sk. Stalas būs ilgas, pašaliais šieno žiupsnẽliai [per Kūčias] Sd. Atsinešė tiktai plaukų žiupsnẽlį surištą Gd. Iš tų pačių pėdų atsiskiedi žiupsnẽlį rugių ryšiuo End. Paėmei rugių žiupsnẽlį, susukai, surišai [pėdą] i pametei Rnv. Kad ir netikusiai veriu, vis žiupsniùką inversiu Aln. Tuos rugius suriši, juos vadina prapjovų žiupsnỹs Tvr. Kumet nori kavalierių prisivilioti, reik atsisėsti anam ant kelių ir aplink kavalieriaus švarko guziką apsukti savo plaukų žiupsnẽlį Vkš. Jei šuo išgąsdina, reikia nukirpt žiupsnį plaukų ir parūkyt nusigandusį, tai nesirgs LTR(Nj). Paimk šiaudų žiupsnį ir susukęs pamink juos po kojų – rasi pamestą daiktą LMD(Tvr). Gyrėsi šeimininkas dviem pirštais suėmęs barzdos žiupsnį A.Vaičiul. Paūgterėjus skabė cibulių laiškus, rišo į žiupsnius ir pardavinėjo žydams M.Valanč. Tenai kraunas augymės viena pri kitos (ne žiupsnė[je] sukergtos) S.Dauk. 3. prk. mažas kiekis, truputis: Kiek čia tų lietuvių, žiùpsnis, o ką parodėm Krš. Tik mažą žiupsnẽlį knygos teišmokau Pnd. Subrėškusi jau, sustrugėjusi diena par gerą žiùpsnį Krš. Kitąkart vėl šmaukšt – išlošiau žiupsnį pinigų A.Gric. Padirbo biskelį, tura žiupsnẽlį, i gana Plt. Buvo žiupsnùkas pieno, ir tą katinas razlėj[o] Arm. Kad ir po žiùpsnį duodi, daug išeina Plv. Žiūrėk, jėgu gero alaus, vienuokart, kituokart žiupsnẽlį, ir miegas ema, ir gatava Slm. Šiandie sniego žiupsnẽlis teiškrito Všk. Po tam tikrų taisyklių duodu vieną kitą žiupsnelį kalbos pavyzdžių J.Jabl. Ir kaip nepaliksi daugelio, kad mūsų buvo tik žiupsnis, o lenkų šimtai prieš vieną V.Krėv. Bet yra ir sulenkėjusių lietuvių žiupsnelis A1884,149. Bet ir tas spindulėlis, tas žiupsnelis lietuviškos spaudos ne per seniai tapė sargios gudų vyresnybės uždraustas A1884,287.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • žiupsnis — žiùpsnis dkt. Įbérk baltų̃jų pipi̇̀rų žiùpsnį į salotàs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • žipsnis — žìpsnis sm. (2) NdŽ, Gdl 1. žr. žiupsnis 1: Žìpsnį druskos vieną kitą [įbėrė], sūrybė srubos Kž. Toj cigonė paėmė žirkles ir iškirpo gerą žìpsnį tų plaukų Kkl. Nebarstyk grūdus be mieros, argi sules – žìpsnį, kitą ir ikvaliai Dkš. | Utėlės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žiupsmas — žiùpsmas sm. (2) 1. žr. žiupsnis 2: Žiùpsmas plaukų liko rankoj Lz. Atneša iš kluono tę šieno žiupsmẽlį LzŽ. 2. žr. žiupsnis 3: Mackai dovojo, tik žiùpsmas ir gramas išeido Lz …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • birsnis — sm. žiupsnis: Kiti paskyrė ant tų dovanų sidabrinę tacą, žinoma, su duonos kąsneliu ir druskos birsniu rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drieka — sf. (1) 1. sing. augalo dalis, tinkanti audiniams austi, pluoštas, plaušas: Šįmet linų būs gera drieka Užv. Šįmet linai neturi geros driekos, t. y. skaros J. 2. sing. tinklinis audinys: Kur reik gauti driekos, dirbtumiam keseles ir eitumiam… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gribšnis — grìbšnis sm. (2) 1. K griebimas, čiupimas: Vaikas vienu gribšniu sugriebė visus riešutus, pupas J. 2. KI566 žiupsnis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištrykšti — 1 ištrykšti intr. 1. K, J, M, J.Jabl, Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ imti trykšti, išsiveržti (apie skystį, skystą masę): Vaisių suspaudus, ištrykšta sultys DŽ1. Geizeris ištryško DŽ1. Iš įdurto piršto ištryško lašelis kraujo Š. Ji (lakštingala) giedojo taip …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kuokštas — sm. (1) 1. pluoštas, sauja, žiupsnis (šieno, šiaudų, plaukų ir pan.): Šieno, šiaudų kuokštas Als, Ms, Slnt. Jau pasisotinusios karvės neskubėdamos rinkliai pešioja pačius sodriausius žolės kuokštus J.Balt. Kviečiai vis kuokštais gerai įželia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • niukas — 2 ×niùkas (sl.) sm. (4) 1. žiupsnis: Anas po du niuku uosto tabokos, vieno niuko jam maža Ign. Įdėjau į viralą niuką pipirų, tai ir ženklo nėra Švnč. Paduok karvei niukẽlį šieno Žž. Duok man niukùtį tabokos Dsm. Pažyčiok niukutį miltų Arm. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • plieka — 1 plieka sf. (1) 1. sing. Yl linų, kanapių pluoštas ar žievės plaušai, sluoksna: Plieka linų, kanapių atsidriekė, t. y. atsiskiedė JI146. Spaliai lūžta, bet ir plieka nebetvirta Plt. Plieka tokia dikta KlvrŽ. 2. Žd, Pln, Sd pluošto žiupsnis (ppr …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.